SPAUDA

Seni, seni, raudonosi, ką tu man padovanosi? Ką tėveliai dirba visą dieną?
Oksana LAURUTYTĖ
landsbergis
Kalėdų Senelis turi stebuklingą knygą, kurioje parašyta, ar vaikai visus metus buvo geri, klausė tėvų, valėsi rytą ir vakare dantis. "Jei pritingi dantis valytis visą savaitę - labai blogai, tokį vaiką galiu ir pabarti", - sako Kalėdų Senelis.
Mielas storas vyras ilga balta barzda, blizgančiais drabužiais ir kepure bei dovanų maišu. Kas? Žinoma, kad Kalėdų Senelis. Jis per Kalėdas atkeliauja šiaurės elniais pakinkytomis rogėmis ir išdalija dovanas geriems vaikams.

O ką Kalėdų Senelis veikia kitu metų laiku, kai gyvena šiaurėje? Apie tai ir kalbamės su tikrų tikriausiu Kalėdų Seneliu.

- Seneli, seneli, ar jūs tikras?

- Pats tikriausias Kalėdų Senelis. Netikrų ir nebūna. Vaikai kartais tą pačią dieną gali pamatyti kelis Kalėdų Senelius, bet jie tikrai ne apsišaukėliai. Jie - mano padėjėjai. Kai matau, kad nesuspėsiu visų dovanų įteikti manęs besiilgintiems vaikams, padėjėjus šaukiuosi į talką.

- Yra vaikų, kurie mano, kad Kalėdų Senelis - jų tėvelis, mokytojas ar kaimynas. Kaip patikrinti, kuris tikrasis Senelis, o kuris - ne?

– Na, patikrinti nesudėtinga - tereikia gerai trūktelėti jį už barzdos. Pabandykite.
Trūkteliu nedrąsiai, nes bijau, kad seneliui gali skaudėti. Oi, barzda - tikrų tikriausia. Senelis patenkintas garsiai juokiasi.

- Seneli, o ar vaikams verta nemiegoti ir laukti, kol padėsite dovanas po eglute?

- Dar nė vienas vaikas nepamatė Kalėdų Senelio, dedančio dovanas po egle. Kodėl? Ogi todėl, kad dovanas padedu labai labai greitai - juk tiek daug darbo turiu. Tereikia akimirką užsimerkti, ir dovanos jau po eglute, o vaikas manęs net nepastebėjo.

- O kaip Senelis patenka į namus?

- Į vienus namus patenku pro kaminą, į butus daugiabučiuose - pro orlaidę. O jei nepralendu - paprašau, kad mano bičiuliai nykštukai man pagelbėtų.

- Ką, Seneli, veikiate tada, kai nedirbate, tai yra ne per Kalėdas?

- Stebiu vaikus, gaminu dovanas, ieškau, kas jas pagamintų. Prašau įsidėmėti, kad tokių dovanų, kaip kompiuteriai, aš vaikams po eglute nededu. Esu kategoriškai taip nusprendęs, mat kompiuteriai atima daug brangaus laiko, kurį vaikai galėtų skirti knygoms skaityti. Knygas skaityti būtina.

- O kokia transporto priemone jūs atvykstate pas vaikus?

- Atvykstu rogėmis, pakinkytomis aštuoniais elniais. Kartais paprašau padėti ir devintojo elnio - Raudonnosio. O jei nebūna sniego - atskrendu sraigtasparniu. Vaikai manęs, išeinančio iš pastato, todėl ir nemato, kad aš iškart lipu ant stogo ir išskrendu.

- O kaip Senelis sužino, ko vaikai nori gauti dovanų?

- Na, kažkokių ypatingų žygdarbių, kad gautum dovanų, nereikia – užtenka parašyti laišką. Laišką reikia paduoti tėveliams, kad šie įmestų jį į pašto dėžutę. O jei vaikai nemoka rašyti, gali paprašyti tėvų, kad šie laiškus už juos parašytų.

- Seneli, o kodėl jūsų rūbai ne raudoni, kaip įprasta matyti, o mėlyni?

- Aš turiu daug rūbų: baltų, raudonų, iš kailio, žalių, tačiau šiemet panorau rengtis mėlynai. Mėlyna spalva simbolizuoja išmintį, yra vilties, svajonių spalva. O raudona spalva - agresyvi, todėl ji man nebepatinka.

- O jums patinka, kai vaikai jums dainuoja, deklamuoja eilėraščius?

- Vaikai privalo man parodyti, kad neleido tuščiai laiko, o mokėsi, tobulėjo. Ne aš turi vaikus stebinti, o vaikai mane. Na, ir kokį eilėraštį šiemet išmokai?

Kalbino Oksana Laurutytė